Muzikinis epas „13 naktis. Mūsų širdžių laužai“ pristatytas Vilniuje: salėje – ovacijos, ašaros ir istorinis vienybės jausmas
Muzikinis epas „13 naktis. Mūsų širdžių laužai“ pristatytas Vilniuje: salėje – ovacijos, ašaros ir istorinis vienybės jausmas
Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ naujas muzikinis epas „13 naktis. Mūsų širdžių laužai“ sostinėje buvo pristatytas simboliškai – sausio 13-ąją LVSO koncertų salėje. Prieš dieną šią įspūdingą premjerą išvydo ir kauniečiai. Muzikinis epas apie Sausio 13-osios įvykius sulaukė milžiniško susidomėjimo – salė Vilniuje buvo pilnutėlė ir naują kūrinį lydėjo griausmingos ovacijos.
Jos netilo net pasibaigus bisui – antrą kartą sudainavus titulinę dainą „Mūsų širdžių laužai“. Žmonės nesiskirstė net atlikėjams dingus užkulisiuose. Salę buvo apėmęs didingas vienybės jausmas – anų metų Sausio 13-osios ryškus atspindys. Atrodė, kad muzikantai drąsiai galėtų visą beveik dienų valandų kūrinį kartoti vėl ir visi su didžiule meile klausytųsi.
Muzikinis epas „13 naktis. Mūsų širdžių laužai“ tikrai bus kartojamas. Tiesa, reikės palaukti kitų metų sausio. Tai proginis kūrinys, netinkamas atlikti atsitiktinėmis dienomis.
„13 naktis. Mūsų širdžių laužai“ – per muziką, dainą ir vaizdą alegoriškai pasakoja mums visiems itin svarbią istoriją – 1991 metų sausio 13-osios nakties įvykius Vilniuje.
„Aš labai asmeniškai ir skaudžiai išgyvenau Sausio 13-ąją. Gyvenau netoli Seimo rūmų ir ten nuolat būdavau. Ta paskutinė naktis buvo labai sunki“, – istorinius įvykius, kurie įkvėpė parašyti muziką epui, prisiminė kompozitorius Rokas Radzevičius.
„Tai buvo labai svarbūs, visą tautą suvieniję įvykiai. Pamenu užplūdusį didžiulį jaudulį“, – sako Aistė Smilgevičiūtė, kuriai lemtingomis Lietuvai dienomis tebuvo trylika metų.
„Tą naktį visi, kurie ten buvome, buvome pasirengę mirti. Atrodė, mirti už Lietuvą taip lengva ir taip teisinga. Ir tas jausmas, tas graudulys, grįžo rašant tekstus“, – pasakojo šiandien pripažintas poetas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, o anuomet prie Seimo budėjęs septyniolikmetis skautas Rimvydas Stankevičius.
Jis pasakojo, kad rašant tekstus buvo pagavęs milžiniškas įkvėpimas. „Jam vasarą tarsi kažkas pratrūko, ėmė man siųsti tekstus kasdien vieną po kito. O muzika taip greitai negimsta, tai likusį pusmetį dirbome su muzika, kūrėme vaizdus, repetavome“, – pasakojo Rokas Radzevičius, prisipažinęs, kad šia tema jie sukūrė net dvidešimt naujų dainų. Septyniolika jų tapo naujojo epo dalimi.
„Sausio 13-oji – tamsiausia amžiaus naktis, kada šviesos ir laisvės ištroškę žmonės – Baltojo raitelio kariuomenė – susirenka lemiamiems išbandymams. Jie turi iškęsti šaltį ir tamsą, nugalėti baimę akistatoje su geležiniais žvėrimis, atverti užkaltą dangų ir išlaisvinti saulę. Šių žmonių ginklai – tik degantys širdžių laužai, dainos ir maldos. Šią naktį susivienija ne tik visiškai skirtingi žmonės, bet ir protėvių, brolių partizanų, visų už laisvę kritusių vėlės ir net Dievai, kurie padeda laimina kovoje. Pagrindinė užduotis – nepalūžti ir išbūti iki aušros. Kovoje kritusių aukų kraujas prisirpsta lyg vyšnios ant sniego. Iš jų išdygęs vyšnių sodas praplėšia užkaltą dangų ir išlaisvina saulę. Tekant saulei, ant Tamsos imperijos griuvėsių, dainą dainuoja Baltojo raitelio vaikai“, – naujo muzikinio epo libretą pristatė kūrėjai.
Baltojo raitelio vaikų, kuriuos įkūnijo Varėnos vaikų folkloro ansamblis „Avilys“, pasirodymas – itin jautrus, iki ašarų salę sujaudinęs, epo finalas. Jis nuteikia itin šviesiai ir viltingai – auga nauja Lietuvą mylinčių ir ją ginti pasirengusiųjų karta.
„13 naktis. Mūsų širdžių laužai“ muzikos autoriai: Rokas Radzevičius, Aistė Smilgevičiūtė, Enrikas Slavinskis. Žodžių/libreto autoriai: Rimvydas Stankevičius, Rokas Radzevičius, Aistė Smilgevičiūtė, Bronius Krivickas.
Scenoje pasirodė: Aistė Smilgevičiūtė – vokalas, Rokas Radzevičius – vokalas, kankliara, Enrikas Slavinskis – elektrinė gitara, Mindaugas Pundzius – klavišiniai, Bernardas Prušinskas – bosinė gitara Salvijus Žeimys – mušamieji, vokalinė grupė „Baltos sielos“ (chormeisteris Vitalijus Neugasimovas), Varėnos vaikų folkloro ansamblis „Avilys“ (vadovė Ineta Meduneckytė).
Vaizdo grafika rūpinosi Dovydas Čiuplys ir Andzey Selistrovskij. Šviesų dailininkas – Marius Selevičius, garso režisierius – Tautvydas Navikas. Kostiumus sukūrė Agnė Rimkutė. Projekto prodiuseriai – Vytautas Lebednykas, Gytis Jagminas ir „Promostar“. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros ministerija.
