Miuziklas „Eglė žalčių karalienė“ keliauja po Lietuvą: apie ką nesusimąsto žiūrovas

Miuziklas „Eglė žalčių karalienė“ keliauja po Lietuvą: apie ką nesusimąsto žiūrovas 

Miuziklas „Eglė žalčių karalienė“ pradėjo kelionę po Lietuvos sales. Pirmasis parodymas įvyko Klaipėdoje. Gruodį ir sausį bus aplankyti dar septyni miestai: Vilnius, Alytus, Marijampolė, Palanga, Kaunas, Mažeikiai ir Šiauliai.

„Eglė žalčių karalienė“ – vienas gražiausių lietuviškų miuziklų. Jo kūrėjai – kompozitorius Rokas Radzevičius ir libreto autorė Aistė Smilgevičiūtė.

Pirmą kartą kūrinys parodytas 2017-aisiais, vėliau – 2019 metais. Tarp paskutinio parodymo ir šių metų sugrįžimo į sales – šešerių metų pertrauka. Ir ji susijusi su itin specifine problema, apie kurią žiūrovai dažniausiai net nesusimąsto.

Miuzikle labai daug sudėtingų šokio kompozicijų. Jis turi du choreografus – Gytį Ivanauską ir Sakurako. Jie itin vykusiai viename miuzikle sujungė net tris skirtingus šokio stilius. Šiuolaikinį šokį, lietuvių liaudies šokio elementus ir „butoh“ – japonų šokio meną. Nenuostabu, kad miuziklo „Eglė žalčių karalienė“  šokiai turi daug netipiškų judesių.

„Jeigu arijų žodžius vieną kartą išmokęs taip lengvai nepamirši, tai atgaminti miuziklo judesius po šešerių metų – be šansų. Tikrai nebeprisiminėme, kur stovėti, ką ir kaip daryti...“, – pasakojo atlikėjai. 

Vienintelis būdas atgaminti tikslią miuziklo eigą – vaizdo įrašas. „Žiūrovai to nežino, bet mokėmės visko pagal vaizdo įrašą padarytą prieš šešerius metus. Tas įrašas – aukso vertės. Jei jį kažkas sunaikintų, susidurtume su milžiniška bėda: tektų viską statyti nuo nulio, tarsi naują kūrinį“, – paslaptį išduoda jie.

Pagrindinius vaidmenis miuzikle atlieka Aistė Smilgevičiūtė (Eglė) ir Jeronimas Milius (Žaltys). Taip pat scenoje išvysite: Nedą Malūnavičiūtę (Gegutė), Vladą Kovaliovą (Eglės brolis), Kariną Krysko (Eglės sesė), Tadą Juodsnukį (Žalčio brolis), Teresę Andrijauskaitę/Milda Andrijauskaitę (Jūros laumė), Eglės vaikus ir rinktinę šokėjų trupę. Režisierė – Vesta Grabštaitė.

Miuzikle įnirtingai kaunasi dvi stichijos: žemiškoji-realioji ir vandens-pasakų. Žemę tvirtai įkūnija Eglės giminė. Jų vertybės paprastos ir aiškios: darbštumas, tvirtumas, tiesmukumas. Eglės sesė (Karina Krysko) – aštrialiežuvė, į materialinį gerbūvį nespjaunanti kaimo mergina. Eglės brolis (Vladas Kovaliovas) – mylintis, tačiau griežtas, bekompromisis žemdirbys. Jiems pasaulis turi aiškias ribas, už kurių tiesiog nieko neturėtų būti.  

Jaunoji svajotoja Eglė ir jos nežemiška meilė tampa netikėta  jungtimi tarp realaus ir pasakų  pasaulio.  Žalčio jai atvertas vandenų (nerealusis)  pasaulis –  tikra priešprieša nusistovėjusiai kaimo kasdienybei. Žalčio brolis (Tadas Juodsnukis) ir žalčių palyda – visomis spalvomis žaižaruojantys, keisčiausiose fantazijose matyti personažai. Lyg ir regėti sapne, lyg išgalvoti. Tarsi iš Venecijos karnavalo atvykusi ir Jūrų laumė (Teresė Andrijauskaitė). 

Už šį įspūdį reikėtų padėkoti miuziklo kostiumų kūrėjai Vidai Simanavičiūtei, kurios dėka Žalčio palyda ir visas vandenų pasaulis  tokie  magiški, teatrališki ir žvilgsnį kaustantys.

Eglė – trapi ir grakšti, tikrą meilę ir skaudžią išdavystę patyrusi moteris. Išskirtinio tembro skaidrus A. Smilgevičiūtės vokalas tarsi sutvertas įtaigiai išreikšti visą plačią Eglės jausmų gamą. Šalia Eglės debiutavo ir du jaunieji aktoriai: Vincas Alksnys (Eglės sūnus) ir Aistė Bruverytė (Eglės dukra). Vaikai puikiai atliko savo svarbų vaidmenį dideliame ir įspūdingame spektaklyje.

Jeronimas Milius, ko gero, daugiausiai patirties turintis miuziklo aktorius visoje šalyje, puikiai savyje derinantis galingą vokalą ir aktorinį meistriškumą. Jam skirtas Žalčio vaidmuo – emociškai sudėtingas ir nevienalytis. Ir J. Milius puikiai su juo susidoroja.

Miuziklo „Eglė žalčių karalienė“ parodymai: 12 14 – Vilniuje, koncertų salėje „Compensa“, 12 17 – Alytaus kultūros centre, 12 20 – Marijampolės kultūros centre, 12 28 – Palangos koncertų salėje, 01 04 – Kauno sporto halėje, 01 09 – Mažeikių kultūros centre, 01 11 – Šiauliuose, koncertų salėje „Saulė“.