Dalia Ibelhauptaitė apie artėjančius „A Diva is Born“ koncertus: tai ir yra tikroji Asmik Grigorian

Dalia Ibelhauptaitė apie artėjančius A Diva is Born“ koncertus: tai ir yra tikroji Asmik Grigorian

Gegužės 30 d. Vilniuje ir 31 d. Kaune Asmik Grigorian gerbėjų laukia metų svarbumo įvykis: nuostabūs ir netikėti pasirodymai su nauja programa „A Diva is Born“. Garsi režisierė ir artima solistės draugė Dalia Ibelhauptaitė sako, kad tai nebus paprasti koncertai. Tai galima drąsiai pavadinti šou, kuriame kaip niekada ryškiai atsiskleis, kas gi iš tiesų yra Asmik Grigorian. Apie būsimus pasirodymus režisierė pasakoja interviu iš Londono.

Dalia, kaip jūs prisijungėte prie „A Diva is Born“ komandos ir tapote šio unikalaus pasirodymo režisiere?

„A Diva is born“ – Asmik projektas, jos idėjos, svajonės. Aš esu tik veidrodis žiūrintis iš šalies. Po premjeros Vienos valstybinėje operoje, ji panoro kilstelėti pasirodymą į naują lygmenį. Asmik – mano artima draugė jau du dešimtmečius, kartu įkūrėme „Vilnius City Opera“. Natūralu, kad paklausė mano nuomonės ir aš, žinoma, įsitraukiau į šį projektą.

Ko tikėtis žiūrovams, kurie Vilniuje ir Kaune ateis į „A Diva is Born“?

Daugeliui šis šou (vadinkime tai šou, nes tai nėra vien tik koncertas) atsakys į klausimą: kas gi yra tikroji Asmik Grigorian, iš ko susideda tai, ką mes matome operos scenoje, gala koncertuose. Tik šiame koncerte žiūrovas galės pamatyti ir klasikini jos pradą, ir jos laukiniškumą, vokalinę laisvę atliekant populiariąją muziką. Tai bus didžiausios amplitudės, ryškiausių kontrastų ir aukščiausio profesionalumo pasirodymas, kokį tik galima įsivaizduoti.

Klasikinį dainavimą ir populiariąją muziką derinti tikrai nėra paprasta...

Būtent! Tradiciniam operos solistui praktiškai neįmanoma tame pačiame koncerte dainuoti ir populiarią, ir klasikinę muziką. Juk tam būtinas visiškai skirtingas balso pastatymas. Stebuklas, kad Asmik gali tai padaryti! Manau, žiūrovams bus didžiausias šokas – Asmik fantastiškai dainuojanti Lady Gagą.

Asmik išties daugiabriaunė asmenybė. Būdama dar visai jauna ji net norėjo dainuoti roko grupėje...

Yra solistų, kurių kelionė per profesiją tiek unikali, skirtinga ir nepakartojama, kad tie žmonės tampa mums didele paslaptimi. Labai norime sužinoti, iš ko susideda tai, kuo grožisi ir kam lekiasi visas pasaulis. Asmik būtent tokia yra. „A Diva is Born“ apima visą jos kelionę nuo pat pradžių.

O juk pradžia – jos tėvai, nuostabūs operos solistai Gehamas Grigorianas ir Irena Milkevičiūtė. Tokių tėvų vaikas tarsi užprogramuotas būti išskirtiniu.

Asmik viduje gyvena dvi labai priešingos sielos. Armėniškos aistros, jėgos, tamsios dramatinės charizmos gaivalas, kuris ateina iš jos tėčio Gehamo ir labai trapi, jautri, švelni lietuviška sielos dalis iš mamos Irenos. Kartą Asmik man pasakė: aš labai noriu išgirsti savo balsą skambant taip, kaip skambėjo mano tėčio ir visos jo kartos solistų vokalai. Jai labai svarbios klasikinės operos vertybės. Joje yra begalinis noras „pagauti idealą“.

Tai atsispindi jos darbe, kruopštume, aukštais reikalavimais sau...

Dvidešimt metų ją stebiu ir nemačiau kito solisto, kuris tiek daug dirbtų. Tai žmogus, kuris niekada nėra patenkintas tuo, ką padarė. Ji yra nuolatinėje konkurencijoje su pačia savimi. Kiek sykių teko stebėti, kaip Asmik nutraukia savo dainavimą repeticijose, nes nesitenkina juo... Kai pasaulis mus giria arba peikia, mums iš tiesų yra svarbiausia, kaip mes sugyvename su savo vidumi. „A Diva is Born“ ir yra jos bendravimas su savo vidiniu balsu. Koncerte yra dar vienas personažas – pianistas Hyung-ki Joo, jam teko svarbus vaidmuo. Koks? Paaiškės koncerto pabaigoje.

„A Diva is Born“ – ironiškas pavadinimas. Asmik juk niekada saviironijos nestokojo.

Nemažai operos solisčių mėgsta pasivadinti „divomis“ ir džiaugiasi, kai kiti jas taip vadina. Asmik nuomone, tik laikas parodys, kas yra kas. Ji niekada nesiekė visuotinio pripažinimo. Jai svarbu vaikščioti peilio asmenimis, išbandyti savo vokalines ir asmenybės galimybes. Tai darė visą gyvenimą. Ji turėjo drąsos „Vilnius City Opera“ dainuoti muzikiniame trileryje „Svynis Todas“. Operos solistės įprastai to nedaro, ten visai kitokio tipo dainavimas. Nežinau, tiesa ar legenda, bet girdėjau, kad Asmik prieš dvidešimtį metų Lietuvos filharmonijoje, rimtame koncerte, pasirodė su ilga suknele ir kerziniais batais. Ir tai jokiu būdu nebuvo nepagarba žiūrovui. Tai buvo jos saviraiška. Ji į operos pasaulį pritraukė žmones, kurie iki tol nedrįso ateiti. Jos ryški ir „crazy“ asmenybė atvedė į operą daug jaunimo, juk jiems artima maištaujanti dvasia.

Asmik Vienoje ir Londone vis dar važinėja visuomeniniu transportu, ilgą laiką net neturėjo savo namų. Jei nežinotum, kas ji tokia, niekada neįtartum, ką galėtų sau leisti, jei tik panorėtų.

Tai dar viena nuostabi jos savybė. Nors kūryboje ji – didelė svajoklė, gyvenime stovi ant žemės labai tvirtomis kojomis. Jos tikrumas, betarpiškumas, labai gilios ir stiprios vertybės, kuriose materialinės gėrybės negroja nei pirmu, nei antru smuiku... tai labai reta šių dienų realybėje. Labai daug žmonių, kurie yra gerokai mažiau pasiekę, negali atsispirti pasaulio tuštybei. Asmik tai natūraliai pavyksta.

Jūs esate ne tik ilgametės kolegės, bet ir artimos draugės. Ar įtemptame grafike, gyvendamos skirtingose šalyse, randate laiko bendram laisvalaikiui, atviriems draugių pokalbiams ne tik apie darbus?

Atostogavome kartu per Kalėdas ir po jų. Aplankėme Pietų Korėją, Saudo Arabiją. Buvo fantastinis laikas. Galėjome atsikalbėti už visus metus. Neseniai šventėme jos gimtadienį Paryžiuje – vykome drauge su Dexteriu (D. Ibelhauptaitės vyras, režisierius ir aktorius Dexteris Fletcheris – aut past.) iš Londono. Asmik kartais atskrenda pas mane pabūti nors ir parai... Atrodo labai trumpam, bet, kai 24 valandos yra pilnai užpildytos kokybišku bendravimu, daugiau ir nereikia.